| Mieli Broliai Seserys – Þemaièiø Þemës krikðèionys,
Sveiki sulaukæ Kristaus Prisikëlimo ðventës. Kaip pavasario saulë kasmet atnaujina ir atgaivina mûsø þemës veidà po þiemos ðalèiø ir tamsos, taip kasmet Velykø ðventës su ðventuoju joms pasiruoðimo Gavënios laikotarpiu atnaujina ir suintensyvina mûsø tikëjimà, mûsø religiná gyvenimà. Dauguma Jûsø po Gavënios Kristaus kelio apmàstymø giedant Kalvarijos kalnø giesmes, po per parapijas nusiritusios Gavënios rekolekcijø bangos, apsivalæ ðventàja iðpaþintimi ir atgaila nuo praeities gyvenimo nuodëmiø, tyromis ðirdimis susirenkate ðvæsti mûsø tikëjimo didþiàjà misterijà – Kristaus pergalës prieð mirtá, prieð mûsø nusipelnytà mirtá, ðventæ. Pagal apaðtalo Pauliaus mintá: „...iðvaduoti ið nuodëmës ir tapæ Dievo tarnais, jûs turite kaip vaisiø – ðventumà ir kaip baigtá – amþinàjá gyvenimà. Atpildas uþ nuodëmæ – mirtis, o Dievo malonës dovana – amþinasis gyvenimas mûsø Vieðpatyje Kristuje Jëzuje“ (Rom 6, 8–9).
Broliai, „argi neþinote, jog mes visi pakrikðtytieji Kristuje Jëzuje, esame pakrikðtyti jo mirtyje? Taigi krikðtu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jëzus buvo prikeltas ið numirusiø Tëvo ðlovinga galia, taip ir mes pradëtume gyventi atnaujintà gyvenimà“ (Rom 6, 3–5).
Po beveik 2000 metø – t.y. XX amþiaus septintame deðimtmetyje Vatikano II-asis Visuotinis Baþnyèios susirinkimas apaðtalo Pauliaus mintis paaiðkino apibendrindamas XX amþiaus þmonijos dvasinæ patirtá: „Šventasis Raðtas, kuriam pritaria ðimtmeèiø patirtis, moko þmoniø ðeimà, kad paþanga, ta didelë þmogaus gërybë, atneða ir didelæ pagundà, nes, pairus vertybiø tvarkai ir blogiui susimaiðius su gëriu, pavieniai þmonës ir jø grupës rûpinasi vien savo, o ne kitø reikalais. Todël pasaulis jau nebëra tikros brolybës vieta, nes padidëjus þmoniø galybei net paèiai þmoniø giminei gresia sunaikinimas.
Nuodëmës sudarkytas ðio pasaulio pavidalas praeina, taèiau mes mokomi, kad Dievas rengia naujà buveinæ ir naujà þemæ, kurioje vieðpatauja teisingumas ir kurios laimë patenkins ir pranoks visus ramybës troðkimus, kylanèius þmoniø ðirdyse. Tuomet mirtis bus nugalëta, o Dievo vaikai prikelti Kristuje; kas buvo pasëta silpnybëje ir sugedime, apsivilks negendamybe. Meilë ir jos darbai iðliks, o visa kûrinija, kurià Dievas sukûrë þmogui, bus iðvaduota ið vergavimo tuðtybei.
Þmogiðkojo orumo, broliðkos bendrystës ir laisvës gërybës, taigi visus gerus prigimties ir mûsø darbo vaisius, kuriuos, Vieðpaties Dvasios vedami ir jo liepiami, bûsime paskleidæ þemëje, paskui vël atrasime apvalytus ir be jokios dëmës, nuðviestus ir perkeistus, kai Kristus perduos Tëvui amþinà ir visuotinæ karalystæ, „tiesos ir gyvybës karalystæ, ðventumo ir malonës karalystæ, teisingumo meilës ir taikos karalystæ“. Ši karalystë slëpiningu bûdu jau dabar yra þemëje; ji pasieks savo atbaigà atëjus Vieðpaèiui (Gaudium et spes, 39).
Taèiau kol mes gyvename ðiame laikinajame pasaulyje, nuolat susiduriame su Dievo duotos, kiekvienam þmogui suteiktos laisvës dovanos panaudojimu ne tik gëriui siekti, bet ir blogiui platinti. Skaudþius ir klaidingus mûsø tikëjimo broliø – dvasininkø pasirinkimus, padarytus penkiasdeðimties metø laikotarpyje, intensyviai ðiuo metu reklamuoja laicistinë þiniasklaida. Tai Jums, tikintieji, sukëlë daug skausmo ir drumstë Gavënios susikaupimà, maldos ir dvasinio atsinaujinimo pastangas. Laiðke Airijos tikintiesiems Popieþius Benediktas XVI raðë: „visi kenèiame dël nuodëmiø mûsø broliø, kurie iðdavë ðventà misijà... Daugelis jauèiatës asmeniðkai praradæ dvasià ir apleisti, kai kuriø akyse esate be kaltës kalti (dël gretinimo su nusidëjëliais) ir vertinami, tarsi bûtumëte kaþkokiu bûdu atsakingi uþ kitø blogà elgesá. .. Taèiau pastarøjø deðimtmeèiø pokyèiai, sekuliarizacija, religiniø praktikø maþëjimas silpnino mûsø, taip pat kunigø ir vienuoliø màstymà bei pasiryþimà gyventi pagal Evangelijà ir katalikiðkas vertybes“.
Pirmiausia norime Jums mieli tikintieji priminti, kiekvienas giliau màstantis þmogus gali nesunkiai suvokti, kad ðiandieninëje mûsø kultûroje propaguojamas niekinantis poþiûris á dekalogo ðeðtàjá ásakymà „Nepaleistuvauk“ ir devintàjá – „Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters“ tikrai nepasitarnauja tam, kad bûtø laikomasi nuostatos: nepaleistuvauk su nepilnameèiais. Turime pripaþinti, kad pastarosios normos nesilaikymas palieka sunkias þaizdas nepilnameèiø sielose, taèiau taip pat gilias þaizdas vaikø sielose palieka tëvø suirusios santuokos, iðirusios ðeimos. Nesunkiai galime suprasti, kokias vaikø þaizdas paliko jø ávaikinimas taip vadinamosiose „netradicinëse ðeimose“. Veidmainiðka eskaluojant kunigø pedofilijos problemà, nematyti, uþmerkti akis prieð skaudþius nuopuolius ðeimø gyvenime skatinantá „ðiuolaikiná“ gyvenimo bûdà bei ðiuolaikinæ kultûrà.
Antra, ðiuo metu pasaulyje yra 400 tûkstanèiø katalikø kunigø, per devynerius metus (2001-2010) iðnagrinëta 3 tûkstanèiai bylø, nustatyta trys ðimtai tikros pedofilijos atvejø per penkiasdeðimt pastarøjø metø. Dël Dievo meilës ir ðitas skaièius yra labai didelis, taèiau reikia pripaþinti, kad vis dëlto reiðkinys nëra toks masiðkas, kaip kai kas norëtø átikinti.
Treèia, ð. m. kovo 5 dienà prancûzø dienraðtis „Le Monde“ iðspausdino „disidentu teologu“ vadinamo Hanso Küngo straipsná „Kovojant su pedofilija panaikinkim kunigø celibatà“.
Kovo 14 dienà „Le Monde“ Küngui atsakë Jaulain, kunigas, taip pat ðeimos terapeutas ir psichiatras su keliolikos psichiatro darbo metø patirtimi. Jis sako, kad reikia „Skirti celibatà ir pedofilijà“. Anot ðio kunigo psichiatro, jis per penkiolika darbo metø nëra radæs rimtoje mokslinëje literatûroje pagrindimo prieþastingumui tarp celibato ir pedofilijos árodyti.
Greièiau reiktø sakyti, kad ne celibatas yra prieþastis, o kad kunigo statusas gali bûti patrauklus psichologiðkai nesubrendusiems asmenims dël tariamo kunigo imuniteto (t.y. nepakaltinamumo) jausmo, dël ásivaizdavimo, kad kunigui viskas galima. Šiuo poþiûriu yra panaðumø su kita institucija – diplomatiniu korpusu. Nemaþai pastarojo meto diplomatø ásivëlë á pedofilijos atvejus, kurie vëliau uþglaistomi valstybiø vadovø. Kun. Jaulain priduria, kad patirtis rodo, jog seksualinis iðnaudojimas bûdingas visoms socialinëms klasëms, baþnytinës bendruomenës èia neiðskirtis. Psichiatras ironiðkai ávertino Küngo nuostatà, jog celibato panaikinimas padës kovoje su pedofilija: duomenys rodo, kad virð 90 procentø nepilnameèiø iðnaudojimø ávyksta ðeimos rate. Tai gal uþdrausti ðeimos gyvenimà, kaip paèià pavojingiausià aplinkà vaikams?
Šiandien kunigo gyvenimas nëra lengvas. Aèiû Dievui, kad jis paðaukia kunigystën pakankamai uoliø, darbðèiø, energingø jaunuoliø, deganèiø noru neðti Kristaus Evangelijà á mûsø miestø ir kaimø þmones, kaip ðviesà ir atramà, taip pat nelengvam XXI amþiaus þmoniø gyvenime. Melskimës, kad tokiø uoliø, darbðèiø pasiðventëliø Dievo ir þmoniø tarnybai nepritrûktume. Mieli Broliai Seserys, nesinorëjo graþiø, nuostabiø Kristaus pergalës prieð nuodëmæ ir mirtá ðventës proga liesti ðià skaudþià temà, taèiau neiðsiaiðkinti klausimai, nustumti á pasàmonës lygmená temdys ir drums Jûsø Velykø dþiaugsmà.
Noriu baigti giedresne Velykine mintimi. Velykos yra ne tik prieð beveik 2000 metø ávykusio Kristaus Prisikëlimo paminëjimas, bet ir visø Já tikinèiøjø prisikëlimo ið dvasinio sàstingio ir nuodëmiø. Ne tik patys taip turime ðvæsti Velykas, bet ir kitiems padëti kilti. Popieþius Benediktas XVI kalbëjo, Evangelijoje pasakojama, kaip pas Jëzø jo prieðai atvedë sugautà svetimaujant moterá. Pagal to meto ástatymus, tokia nusidëjëlë turëjo bûti nubausta mirties bausme – uþmëtant akmenimis. Jëzus ilgai tylëjo, kaltintojams nesiliaujant kamantinëti, kà tu manai, jis paskelbë savo nuosprendá: „Kas ið jûsø be nuodëmës tegu pirmas sviedþia á jà akmená“. Jëzaus prieðai þinodami, kad Jëzus þino ir gali atskleisti þmoniø sàþinës paslaptis, vienas po kito pasiðalino. Liko vienas Jëzus ir ta nusidëjëlë moteris. Tada Jëzus jai tarë: Niekas tavæs nepasmerkë, në að tavæs nepasmerksiu mirèiai, eik ir daugiau nebenusidëk! Popieþius paaiðkina: „Dievas mums trokðta tik gërio ir gyvenimo. Jis pasirûpina mûsø sielos gerove per savo tarnus, mus iðgelbëdamas ið blogio Atgailos / Susitaikymo sakramentu, nes Dievas nori, kad niekas nepraþûtø, o visi turëtø galimybæ atsiversti. Te visi tikintieji supranta ðio sakramento reikðmæ, iðvysta jo groþá, kad bûtø atgaivinti gailestingojo Dievo meilës. Mokykimës ið Jëzaus, kaip neteisti ir nesmerkti paklydusio þmogaus ir kartu, kaip nenuolaidþiaudami nuodëmei vadovaujantis principu „eik ir daugiau nebenusidëk“, pradëkim nuo savæs, bûkime pakantûs ir gailestingi, ne tik saviems, bet ir svetimiems
Taip Jëzaus jau beveik prieð 2000 metø parodë kelià kaip turime spræsti skaudþiausias mûsø laikmeèio problemas. Eikime per gyvenimà laikydamiesi jo paliktø mums elgesio gairiø. Nenusivilsime!
„Nepaskæs eldijëlës, nei valtys, ðvyturys Tavo uosto jei ves ... Keltis, Vieðpatie, norim mes keltis: praþûtis ir mirtis be Tavæs“. /B. Brazdþionis/
Ramiø, palaimingø Prisikëlimo ðvenèiø visiems!
Jûsø vyskupas Jonas Boruta SJ
2010 metø Velykos |